Neįprasta grybų rūšis Lietuvoje: Paprastasis taukius

Paprastasis taukius, laikomas vienu iš labiausiai nykstančių grybų Lietuvoje ir visoje Europoje, šiuo metu yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Pasak Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos, šis radinys ne tik pažymi mokslinį ar gamtinį atradimą, bet ir primena apie brandžių miškų svarbą. Tokie miškai sudaro sudėtingą, nematomą ryšių ekosistemą, kurioje gyvena medžiai, grybai, samanos, mikroorganizmai ir vabzdžiai, glaudžiai tarpusavyje sąveikaudami. Bet kurių šių ryšių sutrikdymas, pavyzdžiui, šalinant brandžius medžius ar pakeitus miško struktūrą, gali lemti ištisų rūšių sunaikinimą, kurių egzistencija gali likti nepastebėta.

Pabrėžiama išvaizda

Paprastasis taukius auga miško paklotėje tarp spyglių ir samanų, dažniausiai jie randami brandžiuose eglynuose ir jų pakraščiuose. Jo vaisiakūniai, kurių skersmuo svyruoja nuo 3 iki 8 centimetrų, yra rutuliški, raukšlėti ir rudos spalvos. Viduje jie turi bespalves, drebučius primenančias gleives, o viršuje matomas tamsiai rudas, lėkštelės formos įdubimas.

Nors perspėjama, kad šis grybas yra nevalgomas, jo ekologinė vertė yra nepaprastai didelė. Paprastasis taukius yra laikomas brandžių, mažai trikdytų miškų indikatoriumi, o jo išvaizda rodo, kad miškas dažnai išlaikė natūralią struktūrą, storą paklotę ir ilgalaikius ekologinius ryšius.

Grįžimas išnykimo ribos

Ilgą laiką buvo manyta, kad paprastasis taukius Lietuvoje jau išnykęs, kadangi nuo 1960 iki 2008 metų jis nebuvo aptinkamas. Tačiau per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje buvo užfiksuotos mažiausiai penkios šio grybo radavietės. Jo paiešką apsunkina tai, kad vaisiakūniai neišdygsta kasmet. Esant nepalankioms sąlygoms, grybiena gali „tylėti“ net keletą metų, o paprastasis taukius pasirodo lapkričio-gruodžio arba kovo-gegužės mėnesiais.

Šis radinys Neries regioniniame parke dar kartą pabrėžia, jog brandūs medžiai nėra tik pavieniai objektai ar medienos ištekliai. Jie atlieka ekosistemų ašies vaidmenį, palaikydami daugybę rūšių, nuo nematomų grybų ir bakterijų iki paukščių ir žinduolių. Po jų šaknimis mezgasi ryšiai, kurių praradimas reiškia ne pavienį nuostolį, o grandininį biologinės įvairovės nykimą.

Paprastasis taukius yra tyli, tačiau iškalbinga gamtos žinutė, kviečianti saugoti brandžius miškus, leisti jiems senti ir gyventi savo ritmu. Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija ragina gyventojus pastebėjus mažus rudus kubilėlius, primenančius pilnas vandens statinaites, pranešti apie tai saugomų teritorijų specialistams arba įvesti į Saugomų rūšių informacinę sistemą.